Butiq.lt blog

Lietuvos kinoteatruose vis dar rodomas Kanų kino festivalio apdovanojimui nominuotas ispanų režisieriaus Pedro Almodovaro filmas Oda, kurioje gyvenu palieka mažai abejingų.

Šio kritikų išliaupsinto psichologinio trilerio charakterių išraiškai nemažą reikšmę turi ypatingi personažų kostiumai, kuriuos sukūrė garsusis prancūzų kutiurjė Jean Paul Gaultier.
Tai ne pirmas dizainerio įsiveržimas į kino pasaulį. Kaip tik kinui turėtume būti dėkingi už šį genialų mados kūrėją. Nes būtent filmo kostiumų įkvėptas dar vaikystėje Gaultier nusprendė norįs tapti vienu iš mados pasaulio guru. Bent kiek pažįstant Jan Paul’o stilių, nenuostabu, jog jis kuria kostiumus išskirtinai:

Luc Besson Penktasis Elementas (angl. – The Fifth Element):

Pedro Almodovar Kika:

Pedro Almodovar Blogas Auklėjimas (ispn. – La mala educación, angl. – Bad Education):

Pedro Almodovar Oda, kurioje, gyvenu (ispn. – La Piel Que Habito, angl. – The Skin I Live In):

Pagrindinė herojė dėvi tris skirtingus kostiumus. Vienas triko yra šviesaus odos atspalvio, su nematomais užtrauktukais; kiti du – juodas bei tamsesnio atspalvio kūno spalvos, su išryškintomis siūlėmis ir paminkštinimais.
Almodovar’as norėjo drabužių, kurie sukurtų odos apsauginės funkcijos įvaizdį, bet tuo pačiu atspindėtų begalę chirurginių intervencijų, kurias teko patirti kūnui. Gaultier sukurti triko tiesiog idealūs! Jie atrodo kaip antroji oda, tačiau siūlės bei paminkštinimai tam tikrose vietose apeliuoja į asmeninius pagrindinės veikėjos (Veros) randus. Peteikdamas Veros charakterį, Almodovar’as norėjo sukurti jos nuogumo įspūdį, bet tuo pačiu pabrėžti ir jos odos netikrumą bei dirbtinumą.
Pagrindinė herojė dėvi vien tik šiuos apdarus ir atsisako bet kokių moteriškų rūbų, kas akcentuoja jos nuogumą bei pažeidžiamumą. Taipogi kostiumai padeda sukurti asociaciją, jog oda yra organas, į kurį įvyniotas mūsų kūnas. Tad aseksualumas čia yra sąmoningas. Naujoji herojės lytis ją transformuoja beveik į robotą, naujos rūšies padarą, kuris balansuoja tarp abiejų lyčių, iš tikro nei vienai nepriklausydamas.
Kurdamas aiškiai erotinius rūbus, Gautier neturi jokio ketinimo daryti pikta. Viskas atliekama labai nekaltu būdu, lyg tai darytų išdykęs vaikas. Dizaineris nebando išreikšti liguisto požiūrio, jis yra tiesiog atviras bei natūraliai linkęs į malonumo pojūčius. J. P. Gaultier labai žaismingai kombinuoja moterišką ir vyrišką pradą. Taip pat ir naujoje Almodovaro juostoje jis puikiai suderina “nuogumo” bei “identiškumo” koncepcijas.

Dėl savo stiliaus abu menininkai (Almodovar bei Gaultier) buvo vadinami “sunkiaisiais vaikais” (pranc. – enfants terribles), nors, pasak jų pačių, jie niekuomet nesivaikė skandalų; jų ryškus, šokiruojantis stilius yra tiesiog spontaniškumo rezultatas.

Ir pabaigai trumpas interviu, kuriame Pedro Almodovar’as savo naujausio filmo šviesoje atskleidžia jo paties moteriškumo bei grožio mūzas.
Enjoy!